Straipsnis PDF formate
Veiklos vertinimo pokalbiai, nors man labiau patinka juos vadinti veiklos planavimo pokalbiais[1], nėra nauja. Nors veiklos vertinimo pokalbių isorija vadybos literatūroje tikrai ne sena, žmonija tai darė visuomet. O jau turint tai savo šaknyse negalime sau leisti pokalbio pabaigoje turėti kitokio rezultato nei didesnės motyvacijos, ryžto ir energijos, didesnio įsiklausymo ir noro siekti kartu. Straipsnyje atskleisiu susitelkimo į sprendimus (en., Solutions Focus) reakciją panašiuose kontekstuose.
Veiklos vertinimo pokalbis perspektyvoje
Veiklos vertinimo pokalbių isotrija vadybos literatūroje yra gan trumpa. Matyt, jos šaknis galime pastebėti XX a., kaip ir daugelio dalykų, kalbant apie moderniąją žmogiškųjų išteklių valdymo sritį. Esu skaitęs, kad kai kurie autoriai, jos gimimą tapatina su Antruoju pasauliniu karu - tai lyg rodytų maždaug 70 metų amžių.
Iš kitos pusės, veiklos vertinimo pokalbio esmė, vadovaujantis Dulewicz yra kur kas gilesnė. Autorius sako, kad mes kiekvienas turime „...esminę žmogiškąją tendenciją vertinti tuos, su kuriais mes dirbame, taip pat vertinant ir save“. Nesuklysiu pasakydamas, kad šios tendencijos raison d‘etre geriausia atskleidžia Vygotsky žodžiai, jog „tik per kitus, mes tampame savimi“. Tad, labai suprantama, jog pastebėjimas, kas aplink mus tampa dar svarbesnis. Ir, nežiūrint to, bus tai formalu organizacijoje (pvz., kartą ar du per metus) ar ne, mes nuolatos vertinome, vertiname ir vertinsime.
Yra ir dar vienas, sakyčiau svarbesnis, veiklos vertinimo pokalbių aspektas. Kartą man bendraujant su bičiuliu David Weber, jis diskutavo, kad „organizacija nėra apie žmones; organizacija nėra apie bendravimą; organizacija tiesiog yra bendravimas.“ Kitaip sakant, organizacijoje nėra nieko, kas sukuria rezultatą, išskyrus komunikaciją (tiesioginę ir netiesioginę, verbalinę ir neverbalinę, sutelktą į sprendimus ar sutelktą į problemas, t.t.), kuri sąlygoja bendradarbiavimą tarp žmonių, kuriantį vieną ar kitą rezultatą.
Ir pažvelgus į liaudies išmintį, kuri sako, kad „tai ką matai, dažniausiai yra tik maža dalis to, ką galėtum pastebėti pabendravęs su žmogumi“, veiklos vertinimo pokalbių prasmė tampa dar ryškesnė.
Susitelkimas į sprendimus veiklos vertinimo pokalbiuose
Yra daug būdų, kaip gali vykti veiklos vertinimo pokalbis, o tuo pačiu ir komunikacija organizacijoje. Čia atskleisiu susitelkimo į sprendimus perspektyvą.
Susitelkimas į sprendimus – tai daugybės praktinės veiklos valandų ir keleto nuostabių įžvalgų, leidusių žmonijai geriau suprasti mus supančio pasaulio dėsnius, derinys. O tas esmines įžvalgas galima apibendrinti taip:
Pirma, kiek galima aiškiau žinokite, ko norite, nes tai ir yra sprendimas, į kurį susitelkiate.
Antra, pasinaudokite tuo, ką jau esate nuveikę, ir pasitelkite žinias, kurias turite siekdami sprendimo.
Trečia, orientuokitės į tai, kas veiksminga, ir venkite klystkelių, tokių kaip gilinimasis į problemas ir nesėkmes.
Kuo gi susitelkimas į sprendimus skiriasi nuo susitelkimo į problemas?
|
SUSITELKIMAS Į PROBLEMAS
Kas yra blogai?
Ką reikia taisyti?
Kaltinimai
Kontrolė
Priežastys praeityje
Ekspertas žino geriausiai
Trūkumai ir silpnybės
Komplikacijos
Apibrėžimai |
SUSITELKIMAS Į SPRENDIMUS
Ko norima?
Kas veikia tinkamai?
Progresas
Įtaka
Sprendimo užuominos praeityje
Bendradarbiavimas
Ištekliai ir stiprybės
Paprastumas
Veiksmai |
Iš pirmo žvilgsnio atrodo itin paprasta ir lengva. Taip ir yra. Visgi, yra mažas, ir esminis, skirtumas nuo tradicinio mąstymo būdo. Pažiūrėkime į tai grafiškai:
Tarkime, taškas A yra esama pozicija (kokiu bebūtų klausimu, tarkime žmogaus kompetencija X), tuo tarpu taškas B yra norima pozicija (tuo pačiu klausimu). Jei norime pajudėti iš taško A į tašką B, tradicinis mąstymas sakytų, supraskime kas yra A, supraskime kas yra B ir, supratus kliūtis kodėl nepasiekėm B, numatykime žingsnius, kuriais ir paeisime pirmyn.
Sutelktas į sprendimus mąstymas, neabejotinai pritartų, kad reikia suprasti kas yra B. Tačiau, kad kuo greičiau nueiti į ten, susitelkimas į sprendimus rekomenduoja, visų svarbiausia, pažiūrėti o kas jau dabar atvedė jus iki A, kas ir toliau veda B kryptimi. Tai itin stiprus klausimo „Kas jau dabar vyksta sėkmingai?“ plėtojimas.
Minėtas klausimas „Kas jau dabar vyksta sėkmingai?“ padeda užmegzti kitokio pobūdžio pokalbį nei klausimas „Kas vyksta ne taip?“. Energija, entuziazmas ir bendradarbiavimas – tai dažni ir pageidaujami šalutiniai pirmojo klausimo efektai.
Žengdami mažais žingsneliais ir puoselėdami tai, kas jau dabar vyksta gerai, tarsi pasėję kokias pokyčių sėklas, jūs skatinsite jų augimą. Toks progresas, kai minimaliai įsikišant siekiama maksimalių rezultatų, sutaupo laiko, lėšų ir pastangų. Be to, siekdami pokyčių tokiu būdu, sukelsite mažiausiai pasipriešinimo.
Atrasti tai, kas veiksminga, ir kartoti tai dažniau – paprastai ši veikla išgyvenama kaip pozityvi, maloni ir suteikianti jėgų. Ar tai gali būti naudinga jūsų organizacijoje?
Antroje šio straipsnio dalyje skaitykite apie susitelkimo į sprendimus metodus veiklos vertinimo arba veiklos planavimo pokalbiuose.
[1] Veiklos planavimo pokalbis man reiškia kažką naujo, su daugiau energijos, ryžto, motyvacijos. Juk kiekviena pabaiga (ką, mano supratimu, atspindi žodis „vertinimas“) tuo pačiu yra ir kažko pradžia (ką geriau atspindi žodis „planavimas“), tačiau, kaip pasakytų Paskalis, „Kitaip sudėlioti žodžiai turi kitokią prasmę, o kitaip sudėliotos prasmės – kitokį poveikį.“